Moterų sveikatos priežiūra
Intymi moterų sveikata apima ne tik lytinio švietimo, seksualinių poreikių patenkinimo, seksualinių sutrikimų, bet ir lytiškai plintančių infekcijų, reprodukcinę sveikatą. Visa tai gali kelti nemažai rūpesčių. Moterims skirti „Orivas” produktai užima svarbią dalį medicinoje ir padeda palaikyti moterų gerovę, siekiant užtikrinti komfortą ir visavertį gyvenimą.
Kontraceptinės priemonės*
Kontracepcija apima priemonių rinkinį, kurios padeda išvengti neplanuoto nėštumo.
Faktai
1
Apie 70 proc. su partneriais gyvenančių reprodukcinio amžiaus (15-49 m.) europiečių moterų naudoja kontraceptines priemones. Daugiau nei 43 proc. nėštumo atvejų Europoje yra neplanuoti.
2
PSO duomenimis, 2000–2020 m. dėl praeityje vartotų kontraceptinių priemonių motinų mirtingumas Rytų Europoje sumažėjo 70 proc., Vakarų Europoje – 33 proc.
3
Geriamuosius kontraceptinius preparatus vartojančioms moterims sumažėja rizika susirgti gimdos vėžiu – 30 proc.
4
Geriamuosius kontraceptinius preparatus vartojančioms moterims sumažėja rizika susirgti kiaušidžių vėžiu – 30–50 proc.
5
Geriamuosius kontraceptinius preparatus vartojančioms moterims sumažėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu – 15–20 proc.
6
Kontraceptinių preparatų vartojimas moteris apsaugo nuo geležies stokos anemijos, nes taip yra kontroliuojamas menstruacinis kraujavimas.
7
Geriamieji kontraceptiniai preparatai padeda sušvelninti menstruacijų simptomus.
Kontracepcijos metodai
Šiuo metu yra įvairių kontracepcijos metodų, kuriuos ginekologas gali parinkti atsižvelgdamas į pacientės sveikatą. Kontracepcijos būdai pagal efektyvumą suskirstyti pateiktoje lentelėje.
PSO duomenimis, kontraceptinės tabletės ir geriamieji kontraceptiniai preparatai yra vieni iš dažniausiai Europoje taikomų kontracepcijos metodų.
Efektyvumas | Kontracepcijos metodas |
---|---|
Labai efektyvu | |
Implantas | |
Hormoninė spiralė | |
Vario turinti gimdos spiralė | |
Efektyvu | |
Kontraceptinės tabletės | |
Kontraceptinis pleistras | |
Kontraceptinis žiedas | |
Progestino kontraceptines tabletės | |
Mažiau efektyvu | |
Barjerinės kontraceptinės priemonės | |
Spermicidai | |
Nutrauktas lytinis aktas arba susilaikymas vaisingomis dienomis |
Moterų sveikata nėštumo metu**
Nėštumo metu moters organizme įvyksta daugelis fiziologinių pokyčių. Kad vaisius galėtų vystytis ir vykdytų medžiagų apykaitos funkcijas, reikalingas keletą kartų didesnis mikroelementų ir vitaminų kiekis. Nepaisant nuolat tobulinamų rekomendacijų, vitaminų ir pagrindinių maisto medžiagų trūkumas vis dar pasireiškia 20–30 proc. nėščiųjų visame pasaulyje.
Folio rūgštis yra viena svarbiausių medžiagų, kurios didžiausias trūkumas pastebimas nėštumo metu. Sumažėjęs jos kiekis organizme turi neigiamos įtakos nėščiosios ir kūdikio sveikatai. Mažas folio rūgšties kiekis labiausiai siejamas su kūdikių spina bifida pasireiškimu arba įgimta nugaros smegenų formavimosi yda.
Nesočiosios riebalų rūgštys (eikozapentaeno [EPR] ir dokozaheksaeno [DHR]) – dar viena labai svarbi maisto medžiagų grupė nėštumo metu. Šių rūgščių trūkumas didina priešlaikinio gimdymo riziką bei turi įtakos vaisiaus smegenų bei regos vystymuisi.
Siekiant išlaikyti puikią besilaukiančios moters ir vaisiaus sveikatą, nėštumo metu būtina pasirūpinti subalansuota mityba, praturtinta vitaminais ir svarbiausiomis maisto medžiagomis. Planuojančioms pastoti, besilaukiančioms ar krūtimi maitinančioms moterims rekomenduojame rinktis specialius maisto papildus.
Kandidozė***
Kandidozė (makšties pienligė) yra C.albicans grybelio sukelta infekcija, kuriai būdingas sudirgimas, niežulys ir baltos išskyros. Tai plačiai paplitusi liga, ja pasaulyje serga apie 70 proc. moterų visame pasaulyje, o 8 proc. iš jų kandidoze serga dažnai. Tyrimų duomenimis, apie 20 proc. serga makšties pienlige, tačiau nejaučia jokių simptomų.
C.albicans paprastai pradeda daugintis ir sukelia infekciją dėl makšties mikrobiotos pokyčių. Šiai būklei atsirasti įtakos gali turėti daugelis veiksnių:
Diagnostika
Gydytojas specialistas, remdamasis pacientės simptomais ir ligos istorija, patvirtina diagnozę ir paskiria gydymą.
Kurios moterys dažniau serga makšties pienlige?
Gydymas
Makšties pienligė gydoma intravaginaliniais arba geriamaisiais priešgrybeliniais vaistais. Atsižvelgiant į infekcijos stadiją ir ypatumus, liga gydoma įvairių kartų imidazolų grupės vaistais:
Makšties mikroflora. Faktai:****
1
Makšties mikroflora yra nuolat kintanti mikroekosistema, kuri labiausiai keičiasi moters menstruacijų ciklo metu.
2
Probiotikai, laktobakterijos (lactobacillus) – atsakingi už daugelio antimikrobinių junginių gamybą ir yra gausiausios makšties bakterijos.
3
Laktobakterijų trūkumas sukelia bakterinę vaginozę, kuria serga 21,2 mln. arba 29,2 proc. moterų visame pasaulyje.
4
Šie probiotikai taip pat gali gaminti bakteriocinus ir baltymus, kurie pažeidžia kenksmingų mikroorganizmų ląstelių sieneles.
5
Naujausi tyrimai parodė, kad bakterinė vaginozė pasikartoja apie 70 proc. diagnozuotų atvejų, o gydymas antibiotikais yra veiksmingas ir saugus juos vartojant kartu su laktobakterijomis.
Bakterinės vaginozės diagnostika
Bakterinė vaginozė diagnozuojama paėmus makšties išskyrų mėginį medicininės apžiūros metu.
Bakterinės vaginozės gydymas ir jo veiksmingumas
Bakterinė vaginozė paprastai gydoma priešgrybeliniais vaistais (metronidazolu, tinidazolu arba klindamicinu), tačiau dėl mažo veiksmingumo jie siejami su simptomų pasikartojimu. Šių vaistų vartojimas gali sukelti superinfekciją ir sumažinti gerųjų bakterijų skaičių virškinamajame trakte, todėl papildomas laktobakterijų vartojimas geriamosiomis arba makšties minkštosiomis kapsulėmis gali padidinti gydymo veiksmingumą bei užkirsti kelią bakterinės vaginozės sukeliamoms komplikacijoms.