Vitaminas D

Gydymas vitaminu D yra itin svarbus sprendžiant vitamino D trūkumo organizme problemą. Turėdami registruotą vaistą, galime prisidėti prie veiksmingo vitamino D trūkumo gydymo bei prevencijos.

Vitamino D trūkumas

VITAMINO D Stoka– tai būklė, kai vitamino D kiekis organizme yra mažesnis negu yra nustatyta norma (optimalus vitamino D kiekis kraujyje >100 nmol/l).

Faktai

Daugiau nei 40 proc. Europos gyventojų vitamino D kiekis organizme nėra pakankamas, pasauliniu mastu – net 80 proc.

Vitaminas D kontroliuoja 3 proc. žmogaus genomo.

Vitamino D galime gauti natūraliai – ultravioletinių saulės spindulių sąlytis suu oda inicijuoja vitamino D gamybą.

Norint natūraliai gauti pakankamą vitamino D kiekį, saulės spinduliai turėtų paveikti 25-30 proc. kremais neapsaugotos odos.

Siekiant kraujyje užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį, reikėtų kasdien vidurdienį pasimėgauti saulės voniomis.

Remiantis Baltijos šalyse atlikto tyrimo rezultatais, šio regiono gyventojams vitamino D trūksta net ir vasaros metu.

Vitaminą D vartoti galima kasdien arba kartą per savaitę. Preparatą vartojantiems kartą per savaitę lengviau laikytis režimo, todėl greičiau pasiekiamas optimalus vitamino D kiekis kraujyje.

Vitamino D toksiškumas yra retas. Jis gali pasireikšti nepertraukiamai 3 mėnesius vartojant dideles paros dozes (10 000–40 000 TV per parą).

Vartojant vitamino D preparatus ne tik stiprinami kaulai, bet taip pat gali sumažėti susirgti šių ligų rizika:

Virusinės ar bakterinės infekcijos bei gripas;
Degeneracinės nervų sistemos ligos;
Onkologinės ligos
Diabetas;
Širdies ir kraujagyslių ligos bei hipertenzija;
Nutukimas;
Malabsorbcijos sindromas;
Fibromialgija;
Autoimuninės ligos;
Osteoporozė.

Vitamino D trūkumo priežastys

Nutukimas arba antsvoris;

Apsauginio kremo nuo saulės naudojimas deginantis;

Saulės šviesos trūkumas;

Vyresnis amžius;

Pasyvus gyvenimo būdas;

Tamsi oda;

Žuvies ar pieno produktų trūkumas mityboje.

Simptomai

Vitamino D trūkumo simptomai yra nespecifiniai, todėl dažnai sunku diagnozuoti šią ligą.

Dažnai sergama peršalimo ligomis ar gripu

Vitaminas D stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su infekcinių ligų sukėlėjais – virusais ir bakterijomis. Jei žmogus dažnai serga peršalimo ligomis, COVID-19, kitomis kvėpavimo takų infekcijomis ar gripu, organizmui gali trūkti vitamino D.

Lėtinis nuovargis

Ryte sunku atsikelti, dieną nuolat trūksta energijos, jaučiamas vangumas dažnai rodo vitamino D trūkumą. Net ir dėl nedidelės vitamino D stokos gali kamuoti lėtinis nuovargis.

Polinkis į depresiją ar blogą nuotaiką

Vitamino D trūkumas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, gali sukelti depresiją. Mokslininkų nustatyta, kad sumažinus vitamino D trūkumą galima palengvinti tiek įprastos, tiek sezoninės depresijos simptomus.

Lėtai gyjančios žaizdos

Vitaminas D padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir slopina uždegimą, o tai padeda gydyti įvairius sužeidimus. Po operacijų ar paprastų traumų lėčiau ir sunkiau gyja žaizdos, jei organizme trūksta vitamino D.

Osteoporozė

Osteoporozė dažnai vadinama „tyliąja epidemija”, nes iki kaulų lūžių nepasireiškia jokie kiti simptomai ar požymiai. Sergantys šia liga gali patirti kaulų lūžius net dėl nedidelio nelaimingo atsitikimo. Optimalus vitamino D kiekis vyresnio amžiaus žmonėms padeda išvengti osteoporozės, mažina kaulų lūžių riziką.

Kaulų, nugaros ir raumenų skausmas

Dėl vitamino D trūkumo gali būti jaučiami kaulų, raumenų, apatinės nugaros dalies skausmai. Vitaminas D padeda išlaikyti sveikus kaulus ir normalų raumenų funkcionavimą, nes gerina kalcio pasisavinimą.

Gydymas

Vitamino D stoka yra gydoma terapinėmis dozėmis, atsižvelgiant į pacientų gretutines ligas (<100 nmol/l)

Optimaliai Vitamino D koncentracijai palaikyti yra skiriamas prevencinės dozės (100–150 nmol/l)

Vitamino D kiekį kraujyje galima išmatuoti bet kurioje kraujo tyrimų laboratorijoje.

Lietuvos gyventojams siekiant palaikyti optimalią vitamino d dozę ir išvengti vitamino d stokos rekomenduojama vartoti Vitamino d preparatus, ypatingai tamsiuoju metų laiku (nuo rugsėjo iki gegužės)

Vitaminą D galima vartoti kasdien, kas savaitę ir kas mėnesį, tačiau vartojantiems kartą per savaitę lengviau laikytis režimo, todėl greičiau pasiekiamas optimalus vitamino D kiekis kraujyje

Siekiant išvengti rachito, vitamino D trūkumo, o jam atsiradus – taikyti efektyvų gydymą, siūlome rinktis registruotus vitamino D vaistinius preparatus. Plačiai paplitę maisto papildai neatitinka aukščiausių kokybės reikalavimų, kokie yra keliami medicinos produktams. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, net 50 proc. tirtų skirtingų gamintojų maisto papildų veikliųjų medžiagų koncentracija neatitiko ant pakuotės nurodyto kiekio.

Šaltiniai:

http://www.is.gd/timeinsun Nutrients. 2022 Apr 2;14(7):1483. Comparative analysis of nutritional guidelines for vitamin D 10.1038/nrendo.2017.31 Holick MF et al. J Clin Endocrinol Metab, July 2011, 96(7):0000–0000 Pludowski P et al. Endokrynologia Polska 2013, 64(4):319-327 http://www.vitamindcouncil.org/about-vitamin-d/am-i-getting-too-much-vitamin-d/ Br J Clin Pharmacol.2021;87:1338–1346 Bouillon R., Carmeliet G., Verlinden L. et al. Vitamin D and human health: Lessons from vitamin D receptor null mice. Endocr. Rev. 2008;29:726–776. Mirhosseini N et al. J End Society. 2018 2(7):687–709. Naeem Z. Vitamin D Deficiency- An Ignored Epidemic. Int J Health Sci (Qassim). 2010 Jan; 4(1): V–VI. BONCEL SmPC 2021_06_11. Eroglu C, Demir F., Erge D. et al. The relation between serum vitamin D levels, viral infections and severity of attacks in children with recurrent wheezing. Allergol Immunopathol (Madr). 2019 November-December; 47(6): 591–597. Martineau A.R., Jolliffe D.A., Hooper R.L. Vitamin D supplementation to prevent acute respiratory tract infections: systematic review and meta-analysis of individual participant data. BMJ 2017;356:i6583. Grant W.B., Lahore H., McDonnell S.L. et al. Evidence that Vitamin D Supplementation Could Reduce Risk of Influenza and COVID-19 Infections and Deaths Nutrients 2020, 12, 988. Perge P., Boros A.M. Gellér L. et al. Vitamin D deficiency predicts poor clinical outcomes in heart failure patients undergoing cardiac resynchronization therapy. Disease Markers, vol. 2019, Article ID 4145821, 7 pages, 2019. Rasa I. First epidemiological study about vitamin D status and lifestyle factors in healthy young adults from Latvia: DLAT study (part I). 2015. Osteoporosis International. 26:P359